“Arsenal” – “Bayern”. Apie vieną moralą post factum

wenger

Jums gali susidaryti toks įspūdis, jog tai, ką netrukus perskaitysite, yra parašyta todėl, kad man nepatinka viena ar kita komanda. Arba todėl, kad nejaučiu simpatijos vienam ar kitam asmeniui.

Iš karto noriu nuraminti – tai klaidingas įspūdis.

Taip rašau todėl, kad man įdomu ne tik įvykiai aikštėje, ne tik rezultatas švieslentėje, bet ir tai, kas vyksta tada, kai užgęsta šviesos ir ištuštėja tribūnos. Galų gale, taip ir vadinasi šis blog’as.

Ir, dangus mato, taip pat aš rašyčiau, jei tokioje situacijoje atsidurtų bet kuris mano mėgiamos komandos atstovas, tad tiesiog išklausykite.

<..> “Dirbu čia 16 metų ir esu atsidavęs lygiai taip pat, kaip anksčiau, todėl nusipelniau šiek tiek pagarbos, –  sakė Wengeras, kurį papiktino klausimas apie žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl jam siūlomo naujo dviejų metų kontrakto. – Galite teigti, kad mums sekasi blogai, bet manipuliavimas yra nepateisinamas.” <..>

<..> “Juk esame vienintelė komanda, baigusi “Premier” lygos sezoną be pralaimėjimų. Žaidėme Čempionų lygos finale, nuolatos pasiekiame ketvirtfinalius bei pusfinalius.” <..>

Tai A. Wengero žodžiai, pasakyti prieš rezultatu 1:3 pralaimėtą pirmojo Čempionų lygos aštuntfinalio mačą Miuncheno “Bayern” ekipai.

Ir aš visiškai suprantu “kanonierių” trenerį – pavargęs emociškai, įsitempęs, susikrimtęs, gal net įsiutęs dėl šio sezono fiasko.

Tik štai pastarojo meto nesėkmes ir reikalaujamos pagarbos stoką strategas bando pateisinti “Priemier” lygos sezonu be pralaimėjimų” ir tarp pasiekimų vardina “ketvirtfinalius ir pusfinalius”.

Hmmm… Na, jei “Arsenal” save laiko elitine komanda (o aš vis tik manau, kad ji tokia yra), tuomet “nuolatiniai ketvirtfinaliai ir pusfinaliai” – anoks pasiekimas. Tai – daugiau nesėkmės, o ne laimėjimai.

“Premier” lygos sezonas be pralaimėjimo? Ok, tai solidu, tačiau kada tai įvyko?

Ar tai reiškia, kad dabar, pavyzdžiui, “Barcelona” treneris po skaudaus pralaimėjimo žurnalistams gali guostis: “Nekritikuokite mūsų ir gerbkite mus, nes mes vienintelė komanda futbolo istorijoje, kuri laimėjo sextuplį” ? Arba kas nors iš Madrido “Real” pagarbos reikalautų todėl, kad jie daugiausiai Čempionų lygos taurių laimėjusi komanda. Sutikite, tai juk geriau nei kažkokie “ketvirtfinaliai ir pusfinaliai”.

Ir dar kai kas.

Tai jau visai negražu, Monsieur Wengerai, sau pagarbos reikalauti, kai po rungtynių, tegu ir skaudžiai, bet pelnytai pralaimėtų, iškart neriama į tunelį po tribūnomis, o varžovų treneris lieka tarsi tuščia vieta.

Šešiolika metų vienoje komandoje, man regis, yra pakankamas laiko tarpas suvokti, jog su priešininkais reikia elgtis taip, kaip norėtum, kad būtų elgiamasi su tavimi. Ir ranką Juppui Heynckesui reikėjo bent formaliai paspausti. Jis to nusipelnė.

Žinau, kad tai labai maža smulkmena, tačiau taip elgiasi visi pagarbos verti varžovai. Ypač, jei jie – to vakaro rungtynių šeimininkai.

Taip nesinorėtų, kad pasitvirtintų Vergilijaus mintis Ab uno disce omnes – iš vieno spręsk apie visus.

Share