“Manchester United” – “Real”. Sprangus Mou meduolis

mou-perez

Čempionų lygos aštuntfinalio rungtynėse Old Trafford stadione Madrido “Real” įveikė “Manchester United” rezultatu 3:1. Ir aš visai neišsikrausčiau iš proto.

Įvarčius į anglų vartus pelnė Luka Modričius ir Cristiano Ronaldo. Dar vieną smūgį jau pasibaigus rungtynėms pridėjo Jose Mourinho. Treneris, tobulai įvaldęs viešojo kalbėjimo meną.

Po mačo portugalo ištarti žodžiai “best team didn’t win” tapo tarsi balzamu ant žaizdos rezultatu nusivylusiems “Manchester United” gerbėjams. “Va, mus pagyrė”, “va, net Mourinho pripažino, kad mes buvom geresni” – galima buvo perskaityti daugybę tokių ir panašių komentarų.

Taip rašė žmonės, kurie tiesiog ėmė ir užkibo ant “Real” trenerio kabliuko. Po mačo apie jau nugalėtą varžovą galima kalbėti ką tik nori. “Manchester United” galėjo būtį įvardinti ir kokiais nors “tarpgalaktinio pasaulio čempionato nugalėtojais”, tačiau esmės tai nekeičia – girk negyręs:  “velniai” krenta iš Čempionų lygos, o “Real” žengia tolyn.

“Manchester United” sirgaliai ir be J. Mourinho paplepėjimų gali pasakyti, kad jų numylėtiniai buvo geresni tol, kol iš aikštės nebuvo išvarytas Nani. Šį epizodą dar ilgokai aptarinės daugelis futbolo fanų ir ekspertų, o va J. Mourinho apie tai labiau norėtų nutylėti. Arba pasakyti kažką panašaus į “aš gerai nemačiau, kad ten buvo”.

Nesigilinsiu į teisėjo Cüneyto Çakıro sprendimą. Formaliai gal ir galima atrasti priežastį šalinti iš aikštės Nani, tačiau ir pats arbitras turėtų suvokti, kad tokio lygio ir svarbos rungtynėse tiesmukai aklas sprendimas tik sukelia kontraversijos bangą ir daugiau nieko… Paliksim tai Madrido ir Mančesterio fanų teismui.

Kai varžovas nokautuotas, apie jį galima kalbėti kaip tik nori – kritikuoti, girti, smerkti, drąsinti. Jei nugalėtojas savotiškai nusižemina ir teigia nesąs vertas pergalės, būkite atidūs: gali būti, kad taip stengiamasi nukreipti dėmesį nuo pačiam nugalėtojui nepalankių detalių.

Daug įdomesnė tema – paties J. Mourinho elgesys. Vienas jam simpatizuojantis mano pažįstamas, paskaitęs portugalo žodžius “best team didn’t win”, su neslepiamu susižavėjimu konstatavo: “Diplomatiškai čia Mou”.

O aš sakau: velniop tokią diplomatiją. Visa tai primena situaciją, kai neklaužadą sūnelį diržu “pašventinęs” tėvas, jau po kelių akimirkų glosto jam galvytę ir kilniaširdiškai atkiša meduolį. Kas iš to, kad vaikas gauna saldumyną, kai diržo jis gavo jau prieš tai. Lygiai taip pat ir čia – glostyk ir ramink saldžiais žodžiais “Manchester United” sirgalius, o jų komanda jau iškrito.

“Bizūno ir meduolio” principas žinomas nuo seno ir labai dažnai yra super veiksmingas. Viena ranka muši, kita – paglostai. Štai todėl aš ir rašau, kad mačo rezultatas yra 3:1. Viešo kalbėjimo asas J. Mourinho pergalę švenčia ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų “Manchester United” fanams padavęs “meduolį” ir maksimaliai pritildęs kalbas apie teisėjo darbą aikštėje.

Dar visai neseniai tas pats J. Mourinho tiesiog virė iš pykčio kalbėdamas apie 2009 metų “Barcelona” rungtynes su “Chelsea”, kurioms teisėjavo Tomas Henningas Ovrebo. “Man būtų gėda laimėti Čempionų lygą taip, kaip laimėjo “Barcelona”, – tuomet sakė portugalas.

Nuo tų įsimintinų įvykių praėjo ketveri metai, tačiau dabar galite būti ramūs, nes nei apie C. Çakırą, nei apie rungtynes su “Manchester United” jūs neišgirdite nieko panašaus. Tiesiog, imkit “best team didn’t win”, guoskitės, kad buvot pagirti ir aptarinėkit tai į sveikatą. Rezultato tai nekeičia.

Visa tai, žinoma, nė kiek nesumenkina J. Mourinho kaip stratego sugebėjimų. Žaibiška portugalo reakcija į Nani pašalinimą ir Lukos Modričiaus išleidimas buvo genialus sprendimas, kuris galutinai palaužė mažumoje likusius Alexo Fergusono auklėtinius. Beje, tai ne pirmas kartas, kai “Manchester United” strategas visiškai susimauna mega svarbiuose mačuose (prisiminkim 2009 ir 2011 metų Čempionų lygos finalus su “Barcelona”, kur SAF taip pat vėlavo priimti reikiamus sprendimus). Vakar diskusijos virė dar nė neprasidėjus mačui – ant suolo buvo paliktas Wayne’as Rooney, tačiau taktinių ir strateginių niuansų šįkart nenagrinėsim.

Vakarykštė J. Mourinho frazė “best team didn’t win” tik dar labiau pakurstė gandus, kad po šio sezono portugalas veikiausiai atsidurs Anglijoje ir, manoma, perims būtent “Manchester United” klubo vairą. Ką gi, sulauksim vasaros ir patys viską pamatysime.

Mourinho pasiūlytu “meduoliu” susigundę “Manchester United” sirgaliai tikriausiai pamiršo, kad portugalas nieko nedaro be reikalo. Save nuvertinti, o varžovus girti – geras manevras. Rezultatas švieslentėje nesikeičia ir galima pamiršti žodžius “man gėda taip laimėti”.

Ispanijoje be J. Mourinho tikrai bus ramiau, nes portugalas savo pasipūtimu, perdėta arogancija ir kurstomomis intrigomis gerokai įsipyko net ir daugeliui “Real” fanų, o Anglijoje… Anglijoje veikiausiai matysime standartinę klišę. Jei Mou laimi trofėjų, tai tas trofėjus būtinai įvardinamas “labai svarbiu” arba “vienu iš svarbiausių”. Jei Mou trofėjų prapila, tas trofėjus yra pavadinamas “menku ir antraeiliu”.

Ko palinkėti “raudonųjų velnių” sirgaliams? Yra Lietuvos estrados aukso fonde viena pop daina, kurios priedainyje skamba žodžiai: “Netikėk, ką priešai suoks / Ką šnekės tau svetimi / Šis gyvenimas kitoks / Reikia būti savimi”.

“Manchester United” ir be J. Mourinho pagyrų žaidė geriau už “Real”, o portugalo “džentelmeniškumas” arba, kaip kai kas pasakytų, “diplomatija”, tėra puikiai jo įvaldytas migdantis žodžių žaidimas ir, veikiausiai, išankstinė intencija, nes šiandieninis priešas ateityje greičiausiai gali tapti draugu. Tiesiog, papildomas reveransas būsimiems darbdaviams nepakenks.

Beje, visiškai įmanoma, kad prie “velnių” netrukus prisidės ir “Barcelona” sirgalių armija, jei Katalonijos ekipos futbolininkai nesukurs stebuklo.

Jei vis tik stebuklas įvyktų ir “Barcelona” žengtų į kitą etapą, dangus mato, aš nenoriu tokios pergalės, kokią vakar iškovojo “Real”.

Share