Svečiuose pas Stiu. Kas per komanda…

484656_192086407582022_1790751310_n

Disclaimer: čia tikrai nerasite jokios rungtynių analizės , nerasite ir įžvalgų. Čia tiktai, vakar dienos rungtynių sukeltos grynos emocijos.

Ech, tai buvo žaidimas. Kai, rodos, galėtum kaifuoti, mėgautis ir džiaugtis vaizdu, kai Barcos magija turėtų užburti.

Videožaidimuose būną visokie “gėrimai”, po kurių tampi greitesnis, gudresnis, vikresnis, tiesiog geresnis. Tokia vakar atrodė Barca. Bet… tas menkas, dažnai nemėgiamas  “bet” . Bet nepaisant viso to gėrio ir grožio atrodė, kad po manim sproginėja šimtai petardų. Juk reikėjo ne mažiau trijų įvarčių ir dar savus vartus sausus išlaikyti. Sunki užduotis, kai paskutinį kartą, vartus globojant Valdesui, tai padaryta prieš keliolika rungtynių.

Vis tik širdis dainavo, matant tą barsukų magiją, dėl kurios kadaise ir pamilau šią komandą. Kaip įkyrių uodų pulkas jie nuolat sukosi apie svečius iš Lombardijos. Ir “gėlė”, vertė vargšus neprityrusius vaikius klysti, jaudintis ir ko gero matyti neegzistuojančius kolegas, kažkur užribyje. Ar jie perdegė? Sakyčiau jie buvo priversti perdegti, priversti tų įkyrių uodų, tų nei akimirkos ramybės neduodančių kraujasiurbių.

O tada atėjo Messi… po pirmo kažkur užsislėpusi viltis baukščiai kyštelėjo nosytę. Tiesa netrukus kaip jaunas berželis vėtroje suvirpėjo Barcos virpstas. Pirma kliurka ir mintys jau sukosi apie pampersus. Visa laimė tiesiog sekančią akimirką ir vėl atėjo Messi. Antras.

Po antro viltis drąsiai išlindo ir įsitaisė kartu. O “barsuodžiai” toliau “gėlė”. Persekiojo italus, kaip išbadėjusių vilkų gauja iš siaubo paklaikusią stirną (taip taip perdedu, nei tie italai tikri italai, nei jie iš siaubo paklaikę jie buvo). Jaučiau, kad sulauksiu ir trečio. Anksčiau ar vėliau. Teliko klausimas ar Viktoras išliks “sausas”. Ir čia illa illa Maravilla, iki tol kartu su vienu kitu italų gynėjų nuo kamerų slapstęsis kažkur vartininko aikštelės centre, kalė trečią… po jo jau klykiau…

Po to sekė ilgiausias pusvalandis, šokinėjant tarsi petardos po kojomis sproginėtų ir meldžiantis, kad pirmą kartą po amžinybės Viktoriuko vartai liktų sausi. Juolab, kad Bojanas vienam krašte išmaudė Piquenbauerį, pora perdavimų į Barcos aikštelę sukėlė ne taip seniai matytą chaosą. Mintyse atgijo mačai prieš tą patį “Milan” , Sen Sabastianas  ir begalė kitų kai pabaigoje gaudavom “prezentą” .

Ir tik ketvirtas nuramino. Ko gero ant “Duracell” baterijų veikiantis Alba pro vartininko klyną padėjo tašką. Buvo likę pusantros minutės ir pridėtų trijų.

Kas per komanda, kas per magiška, beprotiška komanda. Ir cojones turi, ir remontada padaro, ir fantastišką futbolą dovanoja.

4-0 ir Barcos magija keliauja tolyn. 4-0 ir ko gero geriausios šio sezono matytos rungtynės. 4-0 ir atseikėta su kaupu.

Kas per komanda…

>> Šio įrašo autorius yra Kęstas “Stiu”, rašantis tinklaraštį “Pasaulis Stiu akimis”.

Share