Apie tai, kodėl dabar valgysim daktarišką dešrą, o ne vytintą kumpį

ninjas1

Pakelkite rankas tie, kurie mėgsta pralaimėti.

Aš – ne. Tačiau manau, jog kartais yra profilaktiškai visai sveika gauti tvirtai kaustytu batu į minktštąją tam, kad prisimintum esantis žmogumi, o ne kokia nors iš dangaus nužengusia dievybe, kuriai iškart lenkiamasi.

Po “Barcelona” fiasko Čempionų lygos pusfinalyje prieš “Bayern” mašiną daugelis futbolo apžvalgininkų ėmė nagrinėti Tito Vilanovos komandos nuosmukio priežastis. Kalbas apie Katalonijos klubo eros pabaigą aš iš karto atidėsiu į šalį ir prie to grįžti neketinu. Tai tokia banali tema, kurią gromuluoja arba vokiečiai, arba visiški pesimistai, arba tiesiog pavydu trykštantys veikėjai. Šešis sezonus nukeliauti iki Čempionų lygos pusfinalio ir du kartus laimėti šį trofėjų – puikus stabilumo pavyzdys, kurį “eros pabaigos” skelbėjai tiesiog begėdiškai ignoruoja. Ir tegul.

Priežastys? Pirmiausia – pats Tito Vilanova.

Čia turiu nuvilti visus tuos, kurie tikisi, kad imsiu peikti trenerio sugebėjimus vadovauti komandai. Šį kartą kalbame apie force majeure – 44 metų specialistą užklupusį seilių liaukų vėžį, gerklės operaciją ir ilgą reabilitaciją.

Nors daugelis Katalonijos klubo vadovų tvirtino, kad treneris nuolat bendrauja su komanda, tačiau keturiems mėnesiams be savo vairininko palikti žaidėjai akivaizdžiai pakriko. Dėl to nereikia peikti T. Vilanovą laikinai pavadavusį asistentą. Sezono pradžioje Jordi Roura nė nenutuokė, kokią atsakomybę jam teks prisiimti. Ir jis neprivalėjo tam ruoštis. Tai panašu į automobilį ralio trasoje. Jei vairą iš lenktyninko perimtų jo šturmanas, automobilis veikiausiai važiuotų toliau, tačiau vidinis saugumo jausmas būtų nebe tas. Nebe taip ramu ir patikima. Ir ne taip greitai.

Galite tvirtinti priešingai, tačiau keturi mėnesiai bendravimo su futbolininkais naudojant “WhatsApp” programą yra ne tas pats, kas tiesioginiai pokalbiai su auklėtiniais rūbinėje, treniruotėse ir už aikštės ribų.

Beprasmiška kaltinti trenerį, kurį žiauri liga užlupo netinkamu metu. T. Vilanovos su komanda nebuvo tada, kai “Barcelona” futbolininkai tradiciškai “perkrovinėja baterijas” – sausį ir vasarį. Tuomet katalonų žaidimo kokybės kreivė dažniausiai krinta žemyn, imama taikyti rotacija, futbolininkai ilgiau užtrunka treniruočių salėse, video peržiūrų kambaryje nagrinėdami varžovų žaidimą. Viskam visada vadovauja vyriausiasis treneris. Tai – pasirengimas lemiamam šuoliui, svarbiausiems sezono mačams pavasarį. Jei norite, tai tas pats ralio automobilis – gali pirmauti visas lenktynes, tačiau paskutinėje trasos atkarpoje ne ten pasuksi vairą, prakirsi ratą ir distancijos nebaigsi.

Ir “Barcelona” tos distancijos Europoje nebaigė už tai sumokėdama didelę kainą. Traumuoti Javieras Mascherano ir Carlesas Puyolis, pasimetęs ir išsiblaškęs Gerardas Pique, nervingas Jordi Alba, nestabilūs Dani Alvesas ir Cescas Fabregas ir, svarbiausia, netpažįstamai pasikeitę Lionelis Messi, Andresas Iniesta ir Xavi. Jei argentinietis ir buvo patyręs nesunkią traumą, tai abu Katalonijos klubo saugai sveikatos problemų neturėjo, tačiau apžvalgininkai vieningai sutaria – jie nebuvo tinkamai pasiruošę fiziškai. Ir tai yra nevykusio “baterijų perkrovimo” pasekmė.

“Bayern” įveikė “Barcą” dar iki pirmųjų tarpusavio rungtynių Miunchene, o įsibėgėjusiems bavarams nesutrukdė net ir vietiniai skandalai.

Sakykite, kam dabar įdomu, kad ant blizgančio “Bayern” munduro yra tamsi dėmė? Pašvilpkit! Niekam!

Paaiškėjo, kad Bavarijos komandos prezidentas Uli Hoenessas nuo Vokietijos teisėsaugininkų nuslėpė milijoninę sąskaitą viename Šveicarijos banke. Taip “Bayern” vadovas tikėjosi išvengti mokesčių gimtojoje savo šalyje. Kai šis faktas iškilo į viešumą, tokį U. Hoenesso elgesį pasmerkė pati Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

“Bayern” vadovams visai nereikėjo skandalų lemiamu sezono metu, todėl čia pat buvo mestas savas koziris. Vokietijos čempionai tiesiog ėmė ir paviešino informaciją apie tai, jog iš Dortmundo “Borussia” įsigytas Mario Gotze. Nematytas dalykas tokiu sezono metu.

Talentingas vokietis vis dar yra Dortmundo komandos žaidėjas, jis dar nepasirašė jokios sutarties (tai bus galima padaryti tik pasibaigus sezonui), tačiau “Bayern” paprasčiausiai gavo futbolininko sutikimą, patys pasižadėjo sumokėti jo išpirką ir mestelėjo jauką U. Hoenesso skandalą mėsinėti pasirengusiems žurnalistams. Šie užkibo ir “Bayern” prezidento istorija apie mokesčių vengimą ir slėpimą akimirksniu atsidūrė antrame, o galbūt ir trečiame ar penktame plane.

O po to buvo pergalė prieš “Barcą”…

Dabar akivaizdu, kad komandoje bus permainų ir šių metų vasara, reikia manyti, bus panaši į 2008-ųjų.

Josepas Guardiola, užėmęs vyriausiojo trenerio postą, ryžtingai atliko du gilius dūrius – be didesnių skrupulų atsisveikino su Ronaldinho ir Deco. Panašų žingsnį dabar turėtų žengti ir T. Vilanova. Ir tai greičiausiai bus Davidas Villa ir Alexis Sanchezas, nors čilietis išties yra vertas dar vieno šanso, kad ir kaip jį peiktų sirgaliai.

Sutikite, kad keli skausmingi ir gilūs dūriai komandoje yra geriau nei krūtinės skrodimas ir širdies persodinimas.

Beje, apie persodinimus.

“Mes kol kas nepasiūlėme Ericui Abidaliui naujos sutarties dėl sportinių priežasčių” – yra pasakęs “Barcelona” Direktorių tarybos sekretorius ir atstovas spaudai Toni Freixa, kalbėdamas apie kepenų transplantacijos operaciją išgyvenusį prancūzą.

Sportinių priežasčių? Sportines priežastis “Barcelona” kažkodėl pamiršo šio sezono pradžioje. Tada kažkodėl lengvabūdiškai pro pirštus buvo pasižiūrėta į tai, kad E. Abidalis negalės žaisti labai ilgai, pamirštas C. Puyolio amžius ir vis labiau jį persekiojančios traumos, ir tai, kad G. Pique nuolat nežaidžia stabiliai. Atėjo 2013-ųjų pavasaris ir dvikovai su “Bayern” teko rinktis Marcą Bartrą – jauną ir perspektyvų, tačiau labai nepatyrusį gynėją.

Tai jau ne “sportinės priežastis”. Tai – klaidos žaidėjų transferų rinkoje, kurias teks labai atidžiai taisyti šiemet ir, reikia manyti, už blogus praeities sprendimus teks smarkiai paploninti piniginę.

Aš vėl paminėsiu “Bayern”, nes iš stipresnių tiesiog būtina mokytis.

Ar kas nors dabar išdrįs juos kritikuoti, kad Javi Martinezas buvo nupirktas už 40 milijonų eurų? Ne, neišdrįs, nes tai kruopščiai pasirinkta ir puikiai pasiteisinusi ilgalaikė investicija, kuri po šio sezono ne tik atsipirks, bet ir greičiausiai duos dividentų.

Ir tik po dar vieno sezono bus galima kalbėti apie T. Vilanovos sugebėjimus.

Kažkodėl imu manyti, kad tie, kurie dabar taip aršiai reikalauja dabartinio vyriausiojo trenerio skalpo, 2008-ųjų rudenį garsiai šaukė, kad reikia atleisti J. Guardiolą, kai jo “Barcelona” sezono pradžioje 0:1 nusileido “Numancia” vienuolikei ir 1:1 sužaidė su Santandero “Racing”.

Ne visi ateina ir iškart laimi viską, kaip tai padarė J. Guardiola. Efektingos serijinės pergalės ne tik gerokai pasotino žaidėjų trofėjų apetitą ir sumažino jų motyvaciją, tačiau kartu smarkiai išlepino ir taip išrankius komandos sirgalius.

Aš pats turiu savotišką “piktąjį angelą”. Jis tyli, kai “Barcelona” iškovoja pergales. Tačiau tada, kai komandai fatališkai nesiseka ir ji patiria skaudžius pralaimėjimus, aš tuoj pat gaunu laiškus su žodžiais “na, ar aš nesakiau…”, “na, ką pasakyti dabar”, “na, aš buvau teisus”.

Tokie žmonės per pastaruosius penkerius metus labai greitai įprato valgyti vien tik aukščiausios rūšies vytintą jamon iberico ir dabar nepatenkinti raukosi, kai jiems ant stalo paduodama paprasta prėska daktariška dešra.

Deja, ponai, tos dešrytės dabar kurį laiką teks pakramtyti.

Tie, kurie vis tik nenori jos gali valgyti, tradiciškai gali kraustytis prie kito stalo. Ten patiekiamas šviežias vokiškas alus. Tačiau tada, kai jis išsivadės, o mes vėl turėsime tobulais popieriaus plonumo griežinėliais supjaustyto gardaus kumpio, būkit geri – tiesiog negrįžkit.

Share