Vasaros skaitiniai. Apie mokesčius

Nuo Ispanijos čempionato pabaigos praėjo mažiau laiko, nei liko iki jo pradžios, tačiau gyvenimas vietoje nestovi, o pirmasis vasaros mėnuo jau spėjo pažerti ne tik pikantiškų transferų rinkos gandų, bet ir kitokių žinių.

Kiek teks pakloti už ramybę?

header-messi

Puiki proga išlieti susikaupusią neapykantą agentiniečio talento nenorintiems pripažinti pavyduoliams ir panašaus plaukio plačiagerkliams interneto riteriams. Tačiau, jei vis tik sutariame, kad emocijas ir simpatijas paslepiame į giliausią užkaborį, galime pamėginti apibendrinti iki šiol plačiąją auditoriją pasiekusią informaciją.

Pagrindinis diskusijų objektas – L. Messi ir jo tėvas Jorge yra įtariami nuslėpę apie 4 milijonus eurų mokesčių nuo 2006 iki 2009 metų. Žinoma, labai grėsmingai mirga žiniasklaidoje nuolat minima frazė apie “6 metus kalėjimo”, tačiau čia reikia akcentuoti kelis aspektus, kurie paprastai pamirštami, kuomet dienraščiai ir interneto portalai vaikosi lankomumo ir jį didina skambiomis antraštėmis.

Šešeri metai kaliūzėje yra maksimumas, kuomet mokesčiai yra nemokami piktybiškai ir atsisakoma pripažinti klaidas bei trūkstamą mokesčių sumą sumokėti. Galima drąsiai teigti, kad nei L. Messi, nei jo tėvas tikrai nesės į belangę šešiems metams.

Nė vienas milijonierius ar milijardierius netvarko savo finansų. Turčiai tam turi pasisamdę visą gvardiją buhalterių, finansininkų ir apskaitininkų, kurie yra atsakingi už į sąskaitas byrančius euru, išmano teisės aktus ir t.t., ir pan.

Mano jau minėti pavyduoliai greičiausiai nudžiunga vien pamatę žodį “įtariamas”, tačiau, jei kalbame teisine kalba, L. Messi kol kas nėra nei įtariamasis, nei kaltinamasis, nes nei oficialūs įtarimai, nei kaltinimai jam nėra pateikti. Tai gali įvykti rugsėjo 17 dieną, kuomet futbolininkas ir jo tėvas turės atvykti į Gava municipaliteto teismą.

Keli niuansai, kuriuos vertėtų žinoti. Išsireiškimas “mokesčių slėpimas” paprastai byloja, kad: 1) mokesčiai visai nesumokami, 2) dalis mokesčių sumokami taip, kaip to reikalauja teisės aktai, o kita dalis nuslepiama piktybiškai, 3) mokesčiai sumokami klaidingai dėl žmogiškojo faktoriaus, klaidos, kompetencijos stokos ir pan., 4) dalis mokesčių sumokama, o kita dalis nesumokama pasinaudojus įstatymų spragomis.

Pirmą variantą atmesti galima iškart. Mokesčiai (jų dalis) yra sumokėti, kita dalis – kažkuo užkliuvo Ispanijos teisėsaugai. Nesu tos šalies teisėkūros specialistas ir neišmanau visų plonybių, tačiau realiausias įmanomas variantas – vadinamasis taikos susitarimas. Jei abi pusės geranoriškai bendradarbiauja ir yra noras kuo greičiau baigti visus formalumus, mokesčių mokėtojui paprastai suteikiama proga pataisyti mokesčių deklaraciją: sumokama abi puses tenkinanti suma ir dedamas taškas.

Akivaizdu, kad toks scenarijus turėtų būti priimtinas abiems pusėms. L. Messi tokia istorija yra paprasčiausiai neparanki ir kenkia jo įvaizdžiui, gi Ispanijai yra naudinga turėti tokias sumas į biudžetą mokantį asmenį.

Kaip ten bebūtų, ispanų futbolo apžvalgininkai visą šią istoriją apibūdino taikliausiai: Paprastų žmonių galvose daugelis panašių dalykų yra iškreipti. Žiniasklaidoje pasirodo straipsnis, visuomenė tuoj pat nusprendžia, kad žmogus yra kaltas ir jis turi eiti į teismą tam, kad įrodytų savo nekaltumą. Tačiau viskas turi būti atvirkščiai – žurnalistai negali įrodyti kaltės, tai daro tik teismas. Ir tol, kol teismas neįrodė kaltės, bet kuris žmogus yra nekaltas.

Thiago Alcantara ir 18 milijonų už žioplumą

header-thiago

Vieno talentingiausių “Barcelona” žaidėjų ateitis gimtajame klube pakibo ant plauko ir visą birželį nedingsta iš dienraščių bei interneto portalų pirmųjų puslapių.

Šios isterijos priežastis – labai paprasta. Thiago Alcantaros išpirka nuo 90 milijonų eurų sumažėjo iki 18 milijonų dėl jo sutartyje numatytos sąlygos, reglamentuojančios žaidėjo laiką aikštėje.

Jos tikslią formuluotę žurnalistai išsiaiškino bei išnagrinėjo iki pat menkiausios smulkmenos. Žaidėjas per sezoną turėjo sužaisti ne mažiau kaip 60 procentų oficialių mačų ir juose aikštėje praleisti ne mažiau kaip po 30 minučių. Reikiamą rungtynių skaičių Thiago sužaidė – 36 iš 60, tačiau 15-oje iš tų 36 dvikovų aikštėje jis praleido MAŽIAU nei po pusvalandį.

Aiškėja, kad Thiago kontraktą, kurį jis su “Barcelona” pasirašė 2011 metų birželio pabaigoje, rengė ir derino dabartinis klubo sporto direktorius Andoni Zubizarreta ir futbolininko agentu dirbantis jaunesnysis Josepo Guardiolos brolis Pere.

Kaip tokio jauno futbolininko sutartyje atsirado veteranams įprasta sąlyga apie išpirkos mažinimą, belieka tik spėlioti.

Kas atsakingas už tai, kad Thiago aikštėje praleido mažiau laiko, nei numatyta jo sutartyje išpirką mažinančioje sąlygoje. Tito Vilanova ir Jordi Roura? Vargu ar komandos treneriai turi iki pat menkiausių detalių atsiminti kiekvieno savo auklėtinio sutarties niuansus ir sudėtis rungtynėms rikiuoti taip, kad būtų tenkinamos kiekvieno žaidėjo kontrakte išvardintos sąlygos.

Žiniasklaida aktyviai perša mintį, kad Thiago norėtų persikelti į kitą komandą ir ten praleisti kuo daugiau laiko aikštėje, nes labai trokšta žaisti 2014 metų Pasaulio čempionate Brazilijoje.

Ir vis tik kažkodėl pamirštama, kad norint patekti į Ispanijos rinktinę, aikštėje praleistas laikas nėra pats svarbiausias faktorius. Daug svarbiau yra KAIP tu žaidi, o ne KIEK laiko joje išbūni. Viską lemia konkurencija tam tikroje grandyje ir žaidimo kokybė.

Labai paprastas pavyzdys. “Sevilla” puolėjas Alvaro Negredo praėjusiame Ispanijos čempionato sezone žaidė 3036 minutes ir pelnė 25 įvarčius. Davidas Villa aikštėje praleido 1416 minučių ir pasižymėjo 10 kartų. Į Konfederacijų taurės turnyrą su Furia Roja išvyko… ne, ne A. Negredo.

Tai tik vienas atvejis. Ir tik apie puolėjus.

Ispanijos rinktinės saugų grandyje konkurencija dėl vietos sudėtyje yra dar nuožmesnė ir ne aikštėje praleistas laikas lems, ar Thiago bus pakviestas į Ispanijos nacionalinę komandą planetos pirmenybėse.

Šiaip ar taip, faktas lieka faktu: Thiago išpirka yra 18 milijonų eurų – šiuolaikiniais masteliais juokinga suma bet kuriam grandui, panorusiam po savo sparnu priglausti milžinišką potencialą turintį futbolininką. Nuo rugpjūčio 1 dienos ji vėl bus 90 milijonų eurų, jei, aišku, Thiago vis dar bus “Barcos” žaidėju.

Kalbama, kad “Barcelona” prezidentui Sandro Roselliui dabar labiau rūpi užkamšyti biudžete atsiradusią skylę, kai už 57 milijonus buvo įsigytas Neymaras. Jei tai tikrai tiesa, tuomet Thiago greičiausiai bus tiesiog paleistas. Dabar net ne nuo “Barcos” viskas priklauso. “Manchester United” pakanka gauti Thiago sutikimą, pervesti 18 milijonų eurų ir pasiimti futbolininką.

Kol pats Thiago kantriai tyli, kaip kvailai dabar atrodo kai kurie Ispanijos sporto dienraščiai, skaitytojus “guodžiantys”, jog galimiems pirkėjams už saugą teks pakloti ne 18, o daugiau nei 21 milijoną eurų – atseit, dar reikės sumokėti mokesčius.

Ir čia mokesčiai…

Share
Portalo FCBARCELONA.LT įkūrėjas bei tekstų autorius. Kartais - įžūlus cinikas be kompromisų. Nes taip reikia. Tinklaraštis yra mano asmeninė saviraiškos erdvė, tad bet kokie skaitytojų kaltinimai subjektyvumu ir reikalavimai rašyti objektyviai buvo, yra ir bus ignoruojami.