Kai kam vis dar vaidenasi 2008-ieji. Be reikalo…

fcb-ajax-big

Keisti laikai atėjo. Tiksliau, tie laikai niekur nedingo ir tęsiasi toliau.

Ir pikta, ir net šiek tiek liūdna matyti sirgalių bei kai kurių apžvalgininkų komentarus po “Barcelona” rungtynių Amsterdame su “Ajax”.

Aš puikiai suprantu, kad pirmas kėlinys buvo sužaistas tragiškai (na, tokių mačų visiems pasitaiko), o po pertraukos žaidimas pagerėjo.

Stebina ne pats pralaimėjimo faktas – “Ajax” nusipelnė pergalės, o “Barcelona” jos nebuvo verta. Tą reikia pripažinti.

Nesmagu matyti piktų, aklai bukų ir keiksmažodžiais persunktų komentarų laviną. Ir lietuviškų, ir angliškų.

Kažkodėl manau, jog daugelis tokių rašliavų autorių vis dar gyvena kažkur 2008-2009 metų sezone, kuomet buvo sakoma, kad “Barcelona” pati gali pasirinkti, ką sutriuškinti, o prieš ką tik paprastai laimėti.

Jimmy Burnsas, futbolo apžvalgininkas ir knygų autorius, savo socialinio mikrodienoraščių tinklo “Twitter” paskyroje parašė, jog jam “dabar įdomiau stebėti popiežių Pranciškų, nei “Barcą””.

Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę, tačiau vos tik “Barcelona” vėl nuskins kokią nors skambesnę pergalę (pavyzdžiui, kaip prieš “Real” El Clasico mūšyje), esu įsitikinęs, jog tokie sirgaliai tuoj pat ims giedoti ditirambus ekipai, kurią dar visai neseniai pasimėgaudami maišė su žemėmis.

Gi dabar tokie išlepę ir suskydę Josepo Guardiolos laikų “perfekcionistai” nesislėpdami pliekia komandą ir trenerį, kuris pirmą savo pralaimėjimą patiria ne pačiose svarbiausiose rungtynėse lapkričio pabaigoje.

LAP-KRI-ČIO PA-BAI-GO-JE. Ne rugpjūtį, rugsėjį ar spalį. O lapkritį.

Be to, tas pralaimėjimas patiriamas žaidžiant be šešių traumuotų pagrindinės sudėties futbolininkų ir vartuose stovint atsarginiam vartininkui.

Net ir tie, kuriems futbolo žiūrėjimas yra tik paprastas kėpsojimas prie televizoriaus, turėtų aiškiai suvokti: jei “Barcelona” treneris Gerardo Martino žūt būt norėtų pergalės, į aikštę eitų Sergio Busquetsas ir Marcas Bartra, o ne Patricio Gabarronas, Sergio Roberto ar Adama Traore.

Kiekvienas pralaimėjimas yra pamoka, tačiau jei mūšis pralaimimas tam, kad ateityje būtų laimėtas karas, visos priemonės yra pateisinamos.

Nežinau, ką galvojate jūs, tačiau po mačo Amsterdame dabar labiausiai norisi, kad kuo greičiau pasveiktų tas nelaimėlis “Ajax” gerbėjas, kuris šventė savo komandos įvartį ir iškrito iš tribūnos.

Termometro stulpelis krenta žemiau nulio.

Nekosėkit. Nei gyvenime, nei interneto komentaruose.

Nebent tiesiai šviesiai prisipažinsit, jog labiau pergyvenat ne dėl komandos, o dėl lažybų kontorose “įmerktų” savo pinigėlių, kuriuos tėveliai davė “bulkutėms bufete nusipirkti”.

Jei taip, sakau tiesiai šviesiai: esat apgailėtini.

Foto: fcbarcelona.cat

Share