Keisti “Baltojo ryklio” žaidimėliai Madrido dvare

SVARBU!
Jei kyla klausimų, kodėl tokie tekstai atsiranda čia ir kam to reikia, prašau perskaityti skyrelį
“APIE”.

Kas turi įvykti, kad futbolininkas, kuris likus metams iki pasaulio čempionato ir taip buvo buvo nupirktas už solidžią sumą, po planetos pirmenybių pabrangtų dvigubai?

“Reikia, kad jis taptų rezultatyviausiu pasaulio čempionato žaidėju”, – veikiausiai atsakytų daugelis ir, žinoma, turėtų omenyje Jamesą Rodriguezą.

Ir jie būtų teisūs. 2013 metų vasarą ruso Dmitrijaus Rybolovlevo valdomas “Monaco” kolumbietį už 45 milijonus eurų nusipirko iš “Porto”. Nepamirškime ir fakto, kad “Monaco” tuo metu sugrįžo į elitinį Prancūzijos divizioną bei neslėpė ambicijų vėl užkariauti pirmąją turnyrinės lentelės eilutę.

Planas neišdegė, nes “Ligue 1” čempione tapo “Paris Saint-Germain” ekipa, o 2014-aisiais D. Rybolovlevui daugiau teko galvoti ne apie futbolą – skyrybų procesas, įspūdingo turto dalybos, teismai ir kosminiai žmonos Jelenos ieškiniai turėjo kainuoti begales laiko. Ir, žinoma, pinigų.

Na, bet grįžkime prie J. Rodriguezo. 2013-2014 metų sezone futbolininkas įmušė 7 įvarčius ir atliko 11 rezultatyvių perdavimų atstovaudamas “Monaco”. Silpnas pasirodymas? Tikrai ne. Solidus pasirodymas? Sakykime, toks vidutiniškas, jei prisiminsime sumą, už kurią jis buvo įsigytas, ir lūkesčius, kuriuos jis turėjo pateisinti.

Žaidėjo rinkos kaina po tokio pasirodymo greičiau turėjo smukti, nei kilti, tačiau dabartiniame pinigų pasaulyje retas futbolininkas yra perkamas tiksliai už tiek, kiek jis vertinamas rinkoje.

Ir vis tik. Ar tikrai pasaulio čempionate pelnyti šeši įvarčiai galėjo taip žaibiškai kilstelėti J. Rodriguezo kainą?

Futbolą labiau išmanantys žmonės jums veikiausiai atsakys, kad tai turėjo padėti išlaikyti žaidėjo rinkos vertę (kuri ir taip buvo užkelta), tačiau tikrai negalėjo tos vertės pakelti dvigubai.

Tačiau tie, kurie rimčiau domisi Madrido “Real” užkulisiais, o ne tik žiūri rungtynes ir rašinėja komentarus “Hala Madrid”, “Benzas šenden mires” ir “CR7 da best” (kalba netaisyta), turėjo atkreipti dėmesį į vieną F. Perezo pasisakymą rugsėjo 21 dieną vykusioje Madrido komandos Generalinėje Asamblėjoje.

Madrido “Real” vadovas buvo priverstas aiškintis klubo nariams dėl galimo viešų ir privačių interesų supainiojimo šią vasarą įsigyjant J. Rodriguezą.

“Net 35 procentai ACS kompanijos verslo reikalų vykdomi Australijoje, tačiau komandoje nėra nė vieno australo. Tai informacija, kurią į viešumą velka banditai. Tol, kol aš esu “Real” prezidentu, banditai ir nusikaltėliai negrįš. Kuo dažniau aš esu raginamas atsistatydinti, tuo daugiau motyvacijos dirbti aš turiu”, – tai F. Perezo žodžiai Asamblėjoje.

Ką gi, metas bent šiek tiek atverti kortas šioje painioje istorijoje ir paaiškinti kas yra kas.

ACS (“Actividades de Construcción y Servicios, S.A.”) – statybų verslo milžinė, kompanija, kurios pagrindiniu akcininku ir prezidentu yra jau minėtas F. Perezas.

Dabartiniu savo pavadinimu ACS veiklą pradėjo 1987 metais, kuomet susijungė “OCP Construcciones, S.A.” ir “Gines Navarro Construcciones, S.A.” kompanijos. Ir, reikia pripažinti, jai gerai sekasi – ACS yra viena iš savo veiklos lyderių pasaulyje, turinti savo atstovybes daugelyje šalių ir sėkmingai dalyvaujanti įvairiuose statybos projektuose.

MD86-MADRID-28-04-05-El-presid_54412876585_54115221152_960_640
Florentino Perezas – “Galaktikų tėvas”, statybų magnatas, “Baltasis ryklys” (foto: mundodeportivo.es)

2014 metų birželio pradžioje ekonomikos temomis rašantis ir vienu solidžiausių tokios srities Ispanijos dienraščių laikomas “Expansion” paskelbė apie eilinį ACS laimikį. F. Perezo kompanija tapo Kolumbijos vyriausybės paskelbto konkurso nugalėtoja ir gavo milžinišką užsakymą – pastatyti magistralę “Conexión Pacífico 1”. Tai ne tik keliai automobiliams, tačiau ir dviejų juostų tuneliai, 42 tiltai ir įvairi kita infrastruktūra.

Šio projekto vertė – 692 milijonai eurų.

ACS, kuri konkurse dalyvavo sudariusi konsorciumą su Kolumbijos bendrove “Estudios y Proyectos del Sol”, turėjo rimtų ir ne mažiau garsių konkurentų iš statybų pasaulio. Dėl teisės statyti “Conexión Pacífico 1” taip pat varžėsi kompanijos “Sacyr”, OHL, “Ferrovial”, “Acciona” ir brazilai “Odebrecht”.

Tačiau galutinę pergalę vis tik šventė ACS ir tai neturėtų stebinti. Veikiausiai neveltui F. Perezas statybų versle puse lūpų yra vadinamas tiesiog “Baltuoju rykliu” (“El Tiburón Blanco” ).

Naująją magistralę “Conexión Pacífico 1” statys 5 tūkstančiai 600 darbininkų, o ACS dar ir užtikrins, kad be darbo neliktų vietiniai žmonės – 80 procentų statybininkų turės būti kolumbiečiai.

ACS taip pat nušlavė savo konkurentus kovoje dėl teisės aptarnauti laivininkystę vienoje pagrindinių Kolumbijos vandens arterijų, Magdalenos upėje. Projekto vertė dar įspūdingesnė – 945 milijonai eurų.

Tačiau pats įdomumas prasidėjo liepos pabaigoje.

Likus vos vienai dienai iki oficialaus Madrido “Real” pranešimo apie J. Rodriguezo įsigijimą (tai įvyko liepos 22 dieną), vienas ACS akcininkas, bendraudamas su dienraščio “El Plural” žurnalistais, tyčia ar netyčia leptelėjo, jog “artimiausiu metu reikia laukti dar vieno sandorio”.

Teigta, jog F. Perezas kažkokius verslo interesus (ir, reikia manyti, ne tik juos) derino asmeniškai su Kolumbijos prezidentu Juanu Manueliu Santosu ir Kosta Rikos prezidentu Luisu Guillermo Solisu.

Prie ko čia Kosta Rika? Pažiūrėkite į Madrido “Real” vartus ir atsakymą nesunkiai sužinosite patys.

Kaip buvo sakyta, taip ir įvyko. ACS laimėjo magistralės statybų konkursą, o Madrido “Real” už J. Rodriguezą paklojo 80 milijonų eurų.

Kalbama, kad pats Kolumbijos prezidentas palaimino sandorį, nes tokie transferai ir galimybė žaisti Madride yra puiki šalies reklama ir stimulas naujiems pelningiems biznio sumanymams.

Biznio reikalų nepamiršo ir Madridas.

Netrukus po to, kai buvo oficialiai įsigytas J. Rodriguezas, Ispanijos sostinės dienraščiai triumfuodami pranešė sensaciją, jog per pirmąsias 48 valandas nuo kolumbiečio atvykimo buvo parduoti 345 tūkstančiai (kitais duomenimis – 358 tūkstančiai, dar kitais – 415 tūkstančių) marškinėlių, pažymėtų 10-uoju numeriu ir vardu “James”.

Neatmestina, kad tokią naujieną konsultacinė bendrovė “Euromericas Sport Marketing” žiniasklaidai pametėjo su Madrido “Real” žinia ir palaiminimu.

Maža to, įsismaginę marketingistai ėmė prognozuoti, jog per 72 valandas parduotų J. Rodriguezo marškinėlių skaičius gali viršyti 500 tūkstančių. Vieneto kaina – 101 euras. Taigi, per tris paras J. Rodriguezas jau galėjo atpirkti daugiau nei pusę už jį sumokėtų pinigų.

Marškinėlių pardavimo rekordininkas ar biznio dalis? (foto: David Ramos / Getty Images)
Marškinėlių pardavimo rekordininkas. Kabutėse (foto: David Ramos / Getty Images)

Tokioms sapalionėms skaudų smūgį sudavė Madrido “Real” ekipą rengianti kompanija “Adidas”. Jos atstovai labai greitai nuleido “galaktikas” ant žemės primindami, jog Ispanijos sostinės komanda per metus parduoda apie 1,4 milijono marškinėlių, o didžioji jų dalis – 1 milijonas – yra pažymėti 7-uoju numeriu ir Cristiano Ronaldo pavarde.

Ar realu per tris dienas parduoti 345 tūkstančius tuomet dar nė vieno mačo naujojoje komandoje nesužaidusio futbolininko marškinėlių, nesunkiai galite atsakyti patys.

Taip pat mėginta teigti, kad per J. Rodriguezo marškinėliai yra tokie paklausūs, jog per valandą jų buvo parduota net 900 vienetų.

Kai viskas aprimo, paaiškėjo, kad jų išties buvo parduota 900 – tik ne per valandą, o… per dieną, o marketingistai-propagandininkai įspūdingus skaičius sugalvojo padauginę vienos parduotuvės pardavimus iš “viso pasaulio”.

“Mes matėme publikacijas spaudoje apie marškinėlių pardavimą ir galime pasakyti, kad tai nėra tiesa. Tokie skaičiai nė iš tolo nėra panašūs į realybę”, – sakė “Adidas Espana” atstovai.

Sugalvotu rekordu pasidžiaugė ir patiklūs lietuviai. Užtat apie Generalinę Asamblėją ir klubo skolas toje grupėje nerasit nė žodžio. Rugsėjo 21 diena toje grupėje buvo dedamos Ronaldo nuotraukos ir rašoma apie tai, kaip "Manchester United" sužaidė su "Leicester City" (Facebook iliustracija)
Neegzistuojančiu rekordu džiaugėsi lengvatikiai iš Lietuvos. (Facebook iliustracija)

Nieko keisto, kad sugalvotu rekordu pasidžiaugė ir lietuviai (žr. paveiksliuką aukščiau), nes tema “pardavė X marškinėlių ir uždirbo Y pinigų” nuo seno yra labai mėgiama Madrido fanų.

“Adidas” paneigimų apie “rekordus”, toje grupėje nerasite, nes tai, reikia manyti, “nėra svarbu ir nesurenka daug “Like”.

Kaip ir nerasite nė žodžio apie rugsėjo 21 dieną vykusią Generalinę Asamblėją, kurioje buvo kalbėta apie klubo skolas ir F. Perezas teisinosi dėl J. Rodriguezo pirkimo. Tądien, kai Ispanijos sostinėje vyko vienas svarbiausių tos komandos metinių renginių, lietuviai Madrido fanai Facebooke dėjo Ronaldo nuotraukas ir rašė apie “Manchester United” mačą su “Leicester City”.

Kam buvo skirta tokia apgailėtinai astronominė kampanija apie marškinėlių pardavimų rekordus, belieka tik spėlioti. Tokiais skaičiais galima sukelti trumpalaikę fanų euforiją, apmulkinti naivius lengvatikius ir pasidaryti papildomos reklamos, tačiau yla anksčiau ar vėliau išlenda iš maišo.

Tačiau palikime lyrinius nukrypimus nuošalyje ir tuo tarpu pažvelkime į ankstesnes ACS biznio ir Madrido “Real” transferų “sankryžas”. Sutapimai – daugiau nei stulbinantys.

2009 metais Madrido “Real” vyriausiuoju treneriu tapo Manuelis Pellegrini, kuris Europoje iki tol buvo žinomas tik kaip ambicingo “Villarreal” klubo strategas. Nuo pat pradžių sklandė žinios, kad tai futbolo specialistas, kuriuo F. Perezas niekad nepasitikėjo, tačiau “tada taip reikėjo”. Būtent tais metais vyko itin aktyvi ACS kompanijos ekspansija į Čilės statybų rinką. Pakankamai sėkmingai su komanda dirbęs ir laimėjęs net 75 % mačų M. Pellegrini buvo atleistas jau po pirmojo sezono.

2010-2011 metais Madrido “Real” pasipildė turkų ir turkų kilmės žaidėjų legioniu. Vienas po kito buvo įsigyti Hamitas Altintopas, Nuri Sahinas ir Mesutas Ozilas.

Atsitiktinumas ar ne, tačiau tuo metu Turkijos sostinė Stambulas buvo laikomas favoritu rengti 2020 metų olimpines varžybas, o ACS iš anksto planavo invaziją į šalies statybų rinką.

Ir tai nėra nuostabu. Bet kokia valstybė, rengianti pasaulinio masto renginius, tampa labai patraukliu masalu investitoriams. Tai ypač pelninga statybų verslu užsiimančioms bendrovėms, nes, pavyzdžiui, olimpinės žaidynės reikalauja milžiniškų organizatorių investicijų į infrastruktūrą. Reikia sutvarkyti ir modernizuoti kelius, pastatyti naujus ir rekonstruoti senus stadionus, įrengti aikštynus, atnaujinti viešbučius ir atlikti gausybę kitų aplinkos gerbūvio tvarkymo darbų.

Tačiau Turkiją ištiko nesėkmė – 2020 metų olimpiadą rengs ne Stambulas, o Japonijos sostinė Tokijas.

Sutapimas ar ne, bet Madrido “Real” netrukus vieną po kito išpardavė anksčiau įsigytus turkus.

2011 metais Madrido komanda susiruošė į komercinį turnė Kinijoje, o netrukus po to ACS gavo teisę valdyti pelningus konteinerių krovos terminalus Tiandzino uoste prie Geltonosios jūros. Tiandzinas – vienas iš svarbiausių ekonomikos centrų ir yra trečias pagal dydį miestas kontinentinėje Kinijoje.

Be to, Madrido jaunimo akademijos bazėje Valdebebase “iš kažkur” atsirado keletas kinų futbolininkų.

2013 metais Ispanijos sostinės komanda iš San Sebastiano “Real Sociedad” už 32 milijonus eurų įsigijo saugą Asierą Illarramendi, kuris iki šiol taip ir nerado savo vietos pagrindinėje Madrido ekipos sudėtyje.

Ir čia įvykiai futbole bei Madrido komandos prezidento valdomoje statybos kompanijos veiklos istorijoje stebėtinai panašiu metu sugulė į vieną liniją.

Baskų krašto klubas aktyviai planavo savo stadiono “Anoeta” rekonstrukciją. Užsakymų už maždaug tokią sumą, kuri buvo sumokėta už A. Illarramendi, gavo ir F. Perezo valdoma ACS.

Galų gale šių metų vasarą Madrido “Real” išsiruošė į turne Jungtinėse Amerikos Valstijose ir čia žaidė draugiškame “International Champions Cup” turnyre. Ispanijos sostinės komandos mačą su “Manchester United” stebėjo pilnutėlis Mičigano stadionas – 110 tūkstančių žiūrovų.

Futbolo sirgaliai, aišku, atidžiai stebėjo įvykius sporto arenoje, o tuo tarpu už jos ribų dukterinė ACS kompanija “Dragados USA” už 118 milijonų eurų gavo užsakymą platinti automobilių kelius Arizonos ir Floridos valstijose.

Gerai, jūs galite ir toliau manyti, kad tai tik atsitiktinumai ir sutapimai. Kaip ir tai, kad iš kai kurių portalų tyliai dingsta F. Perezui ir ACS biznio imperijai nepalankios publikacijos.

Tačiau aš, išvydęs pasakymą, jog Madrido “Real” formuojamas “grynai sportiniu principu” arba “žaidėjas X įsigytas, nes jo norėjo treneris”, dabar labai gerai “atmatuosiu devynis kartus” ir kirpsiu tik dešimtą.

Share