Paskęsti (,) neįmanoma (,) išplaukti, arba Kaip “Barcelona” metus gyvens be naujų pirkinių

Netrukus pasibelsiančius 2015-uosius “Barcelona” bosai turėtų pasitikti kaip įmanoma tyliau.

Pirmosiomis Naujųjų metų minutėmis pakelta putojančio gėrimo taurė gali būti ir vienintelė, kurią šiame sezone laikys Katalonijos klubo vadovai.

Bent jau panašiai dabar pradeda kalbėti kai kurie futbolo apžvalgininkai, sužinoję Lozanoje įsikūrusio Sporto arbitražo teismo sprendimą.

“Barcelona” vienerius metus negalės registruoti naujų futbolininkų. Tai reiškia, kad du vadinamuosius transferų langus – 2015 metų sausį ir tų pačių metų vasarą – į klubą neateis nė vienas naujas futbolininkas.

Žiema jau atėjo ir netruks prabėgti. Nieko tragiško ir nieko ekstremalaus, nes sausį “Barcelona” žaidėjų ir taip neperka (išskyrus kelias labai retas išimtis). Tačiau 2015-ųjų vasarą katalonai dabar jau tikrai negalės atlikti net ir minimalaus “kraujo perpylimo”, o tai reiškia, kad komandos sudėtis nesikeis, jos pasirinktos taktinės schemos pasens greičiau, nebus naujų trenerio sumanymų vykdytojų ir ekipa rizikuoja tapti dar labiau nuspėjama.

Kai kurie apžvalgininkai, pavyzdžiui, Carlo Carganese iš goal.com, trimituoja, kad “Barcelona” dar pasigailės, jog pardavė Londono “Chelsea” ekipai Cescą Fabregasą ir jau dabar gali atsisveikinti su viltimis pakovoti dėl Ispanijos čempionų vardų bei UEFA Čempionų lygos taurės. Ir tai iki 2017-ųjų.

Anot C. Garganese, naujieji “Barcelona” pirkiniai 2014 metų vasarą nieko neįtikino. Taip, Luisas Suarezas sustiprino puolimą, tačiau Ivanas Rakitičius nėra C. Fabregaso lygio žaidėjas ir nėra “nei antras Xavi, nei Andresas Iniesta”. Douglas Pereira trina suolą ir t.t.

Tai reiškia, kad “Barcelona” jau dabar gali nurašyti ne tik šį, bet ir kitą sezoną, 2015-2016 metų. Faktiškai, pasak apžvalgininko, tai reiškia, kad iš kovos dėl trofėjų katalonai traukiasi iki pat 2017-ųjų vasaros.

Niūros ir drąsios prognozės, ar ne? Tebūnie jos tokios, tačiau taip ir norisi paklausti, kas vis tik yra geriau: žaisti norintis I. Rakitičius ar trejus metus namuose prabuvęs ir sparnus kelti pasiruošęs C. Fabregas?

C. Fabregas tikrai nebuvo blogiausias “Barcelona” futbolininkas. Net priešingai – vienas geriausių, tačiau net ir paviršutiniškai futbolu besidomintys eiliniai sirgaliai pastebėjo, jog saugas puikiai žaisdavo pirmoje sezono pusėje, o po naujųjų metų, vasarį, tarsi pradingdavo aikštėje iki pat pavasario vidurio. Ir taip visus trejus metus Barselonoje.

Galiausiai pats C. Fabregas atvirai prisipažino, kad sprendimas palikti “Barcą” buvo asmeninis jo noras, o Katalonijos klubo vadovai darė viską, kad jis neišvyktų. Civilizuotai darė, t.y., mėgino perkalbėti ir, pasak spaudos, net siuntė Lionelį Messi, kad šis kaip nors pakeistų saugo planus (vėliau pats katalonas patvirtino, kad tai tebuvo spaudos išsigalvojimai ir “Barca” nesiuntė L. Messi, o ir pats argentinietis neperkalbinėjo C. Fabregaso).

“Aš pats nuėjau pas klubo prezidentą ir sporto direktorių bei papračiau rasti sprendimą, jog galėčiau išvykti. Tai mano paties noras. Jie nenorėjo manęs paleisti, tačiau, ačiū dievui, viskas praėjo sklandžiai”, – tiesioginiame radijo stoties “Cadena Cope” eteryje pasakojo katalonas, kuris vėliau su “Barcelona” atsisveikino tvirtindamas, jog “Anglijoje turi daug nebaigtų reikalų”.

Gal “Barcelona”, anot to paties C. Garganese, ir gali gailėtis to, kad C. Fabregas buvo parduotas, tačiau “Barcelona” gailėtųsi dar labiau, jei motyvacijos pritrūkęs C. Fabregas būtų likęs.

Sena kaip pasaulis taisyklė: Katalonijos klubas niekada nedaro kliūčių išvykti žaidėjui, jei to pageidauja jis pats. Kad ir kokio kalibro žvaigždė tai būtų. Pavyzdžių yra daugybė, o pirmiausia – Zlatanas Ibrahimovičius ir Ronaldinho.

Futbolininkai, kurie jaučiasi “sėdę ne į tas roges”, kurie nepritampa kolektyve, praranda motyvaciją (arba jos neturi visiškai), žaidėjai, reikalaujantys savo personai išskirtinio dėmesio, ilgai komandoje neužsibūna – jie arba pasiprašo parduodami ir tada randamas abiem pusėms priimtinas sprendimas, kaip C. Fabregaso atveju, arba dar viską, kad tik būtų parduoti. Čia apie Z. Ibrahimovičių ir Ronaldinho.

Tačiau neverta užsiciklinti ties C. Fabregasu.

Nors FIFA skirta bausmė ir eliminuoja “Barcą” iš vadinamosios transferų rinkos vieneriems metams, tačiau niekas iš katalonų neatima teisės naudotis sava talentų kasykla. Ir matyt, jog neveltui Katalonijos klubo jaunimo akademija būtent taip ir yra vadinama – “cantera”, t.y., kasykla.

Sportinę krizę “Barcelona” pergyvens pakankamai lengvai, o Adama Traore, Muniras El Haddadi, Sandro Ramirezas, Macky Bagnackas, Sergi Samperas, Alenas Halilovičius ir kompanija tikrai nepritrūks nei motyvacijos, nei ryžto įrodyti, jog yra verti apsivilkti pagrindinės komandos marškinėlius. Dar yra Gerardas Deulofeu ir itin daug žadantis Denis Suarezas.

Jei Katalonijos klubo vadovai mąstys apsukriai ir bus apdairūs, jie padarys viską, kad tik pratęstų 2015 metų vasarą baigiančią galioti sutartį su Danieliu Alvesu. Ir to pakaks dabartinėje situacijoje.

“Barcelona” vadovams artimiausiu metu reikės labiau sukti galvas dėl to, kaip išbristi iš gilios institucinės krizės, o ne dairytis, ką būtų galima nučiupti futbolininkų turguje.

Katalonijos klubas savo viduje jau rado “atpirkimo ožius” dėl šios jaunų žaidėjų registravimo istorijos – darbo neteko Guillermo Amoras ir Albertas Puigas, o prieš savaitę pranešta, kad su klubu atsisveikina vykdantysis direktorius Antoni Rossichius.

Jei G. Amoras ir A. Puigas yra palyginti smulkios žuvelės “Barcos” valdymo struktūroje, tai A. Rossichius – tikras ryklys. Tačiau, atrodo, kad ir to bus per mažai.

Josepui Maria Bartomeu dabar veikiausiai teks atlaikyti naują virtinę reikalavimų skelbti “Barcelona” prezidento rinkimus 2015-ųjų vasarą, t.y., metais anksčiau, nei baigiasi dabartinės klubo Direktorių tarybos įgaliojimai.

Tuo atveju, jei opozicionieriams (atrodo, kad jų priekyje vėl netrukus stovės Joanas Laporta) pavyktų priversti dabartinius Katalonijos ekipos vadovus surengti rinkimus, ateinančių metų vasarą greičiausiai pasikartos (nors ir netiesiogiai) ta situacija, į kurią buvo patekęs Gerardo “Tata” Martino. T.y., į klubą ateis nauji žmonės, kurie bent jau pirmaisiais metais galės tik žadėti.

G. Martino treneriu buvo pasirinktas kaip “gaisrinis variantas”. Na, juk niekas neprognozavo, kad Tito Vilanova taip staiga turės viską mesti ir trauktis iš savo pareigų. Naujojoje aplinkoje atsidūręs “Tata” rado jau suburtą komandą, tiesiog pritrūko laiko (nes sezonas turėjo tuoj tuoj prasidėti) jos koreguoti pagal savo sumanymus ir turėjo žaisti tomis kortomis, kurias gavo į rankas. Vaizdžiai tariant.

Jei prezidento rinkimai vyks 2015 metų vasarą, visiškai tikėtina, kad juos laimėtų opozicija. Tačiau ji taip pat negalėtų nieko daryti. Ir šį kartą ne dėl laiko stokos, o dėl dabartinių klubo vadovų padarytų klaidų ir skirtų sankcijų. Tad koks tikslas dabar versti iš posto J. M. Bartomeu, jei naujai atėjusiems tektų bristi į tą pačią balą?

Beje, dar yra ir vadinamasis Neymarogate’as. Bet čia kita istorija ir su FIFA skirta bausme ji nesusijusi.

Dažnai sakoma, kad yra lengviau kautis, kai favoritu laikomas tavo varžovas. Tada mažiau slegia įtampa, psichologinė atsakomybė, atsiranda daugiau motyvacijos.

Tokia ekstremali situacija komandai, kurios išpaikintiems sirgaliams vis dar vaidenasi auksinių Josepo Guardiolos laikų pergalės, išeis į naudą. Nauja patirtis užgrūdina.

Į vandenį įmesta plaukti nemokanti katė padaro viską, kad tik išplauktų ir išgyventų. Padarys ir “Barcelona”, juo labiau, kad skęsti čia niekas ir nesiruošia.

Šįkart užteks pakelti galvą ir išsilaikyti paviršiuje. Gelbėjimosi ratas, kuris padės išplaukti, yra čia pat – tereikia praverti Joano Gamperio sporto komplekso duris ir bent jau dabar nepadaryti klaidos.

Šis komentaras 2014 m. gruodžio 30 dieną publikuotas portale fcbarcelona.lt

Share