Tu man čia, aš tau – čia, mes abudu paslapčia…

Jose Mourinho provokavo Lionelį Messi ir Dani Alvesą;

Lionelis Messi provokovao Jose Mourinho ir Fabio Coentrao;

Fabio Coentrao ir Dani Alvesas neprovokavo nieko;

Marcelo “nuskynė” Cescą Fabregasą;

Davidas Villa kažką pasakė Mesutui Ozilui;

Mesutas Ozilas kažką pasakė Davidui Villa ir gavo per veidą;

Jose Mourinho čiupo už ausies Tito Vilanovai ir dūrė jam į akį;

Tito Vilanovą portugalą apdovanojo “bitch-slap’u”.

Ir tai tik vieneriose rungtynėse.

Naujausias “bajeris” – J. Mourinho pamėgino įspirti į galvą gulinčiam Cescui Fabregasui.

Pasikartosiu: visos šitos istorijos – vienose rungtynėse. Pasakyti, kad to jau per daug, reiškia nepasakyti nieko!

“Barcelona” ir “Real” tarpusavio dvikovos 2011-aisiais nebeteko didžiosios dalies savo grožio. Komandos tiesiog iki gyvo kaulo atsibodo viena kitai, jų sirgaliai, reikia manyti, – taip pat. Vaidyba, griuvinėjimai, kapojimai per kojas, lipimai ant žaidėjų, “vyriškumo” įrodymai ir visa kita susivėlė į tokį mėšlo kamuolį, kurio likučius teks gramdyti dar labai ilgai.

Dabar sirgaliai (tame tarpe ir neutralūs) prie televizoriaus sėda ne tikėdamiesi pamatyti, kas įmuš daugiau įvarčių, o norėdami suskaičiuoti abiejų komandų “kabliukus”, “daivus”, paslėptas provokacijas ir panašias futbolo pasaulio šiukšles. Norint išsiaiškinti, kas yra kaltas labiau, reikia atsiversti žmonijos istoriją nuo Adomo ir Ievos laikų. Be šansų.

Vienas dalykas džiugina – visi “Barcelona” ir “Real” įvarčiai Supertaurės varžybose buvo pelnyti pagal taisykles ir nekelia jokių abejonių. Priešingu atveju, mes pamatytume dar ne vieną epizodą, išgirstume eilinę kritikos porciją, skirtą arbitrui, ir valandų valandas nagrinėtume vaizdo siužetus “o buvo taip…”.

“Barcelona” ir “Real” – prabangos etalonas. Čia surinktas Europos ir pasaulio mega-žvaigždynas, kuris sau leidžia bet ką: vieni daug vaidina, kiti – daug provokuoja. Ir nereikia aiškinti, kad vieni tai daro mažiau, o kiti – daugiau. Kaltų ir kalčiausių dabar nerasime.

Baisiausia nutinka tada, kai aikštėje vienas prieš kitą išsirikuoja šios dvi komandos. Užprogramuotas konfliktas, dviprasmiškos situacijos su pražangomis, teisėjo sprendimų kvescionavimas ir panašūs ekscesai.

Tada futbolo kamuolys, kurį taip aistringai turi gainioti abiejų klubų žaidėjai, ramiai guli ant vejos ir, atrodo, juokiasi iš tarpusavyje besiriejančių futbolininkų.

Neutraliems fanams tai dar vienas klounados spektaklio aktas ir juoko porcija, “Barcelona” ir “Real” fanams – dar viena galimybė pasiaiškinti santykius “kas labiau kaltas”.

2011-ieji žadėjo šešias intriguojančias dviejų Primeros grandų dvikovas. To laukė visas pasaulis. Taip, “Barcelona” buvo pajėgesnė ir visuose turnyruose (išskyrus Karaliaus taurę) pasiekė sau palankų rezultatą. Smagu dėl savo mylimo komandos pergalės, bet… ji tik švieslentėje ir protokoluose. Norisi laimėti pakelta galva…

Niekam nėra paslaptis, kad Jose Mourinho – patyręs provokatorius. Norint įveikti portugalą, reikia arba visiškai jį ignoruoti, arba užčiaupti aikštėje vyrišku žaidimu. Pabrėžiu – vyrišku.

O kol kas, ponai, vaizdo siužetuose matomi “bitch-slap’ai” yra smūgis per veidus mums visiems – ir “Barcos”, ir “Real” fanams. Ir futbolui.

Share
Portalo FCBARCELONA.LT įkūrėjas bei tekstų autorius. Kartais - įžūlus cinikas be kompromisų. Nes taip reikia. Tinklaraštis yra mano asmeninė saviraiškos erdvė, tad bet kokie skaitytojų kaltinimai subjektyvumu ir reikalavimai rašyti objektyviai buvo, yra ir bus ignoruojami.